Tautodailininkai

   Inija Ambrozienė gimė 1974 m. Raseinių rajone. Šiuo metu Inija gyvena tėviškėje, kur vaikšto tėvų, senelių, prosenelių pramintais takais. Čia ji ūkininkauja, kuria rankdarbius ir stengiasi išsaugoti senuosius amatus.

   Nuo 2010 m. I. Ambrozienė dalyvauja Raseinių krašte ir aplinkiniuose rajonuose organizuojamose parodose. Jos darbai eksponuoti liaudies meno parodose „Pasaulis – namuose“, „Vardan tos“, „Sodų sakmės“, Lietuvos tautodailininkų sąjungos penkiasdešimtmečiui skirtoje parodoje, respublikinėje taikomosios tautodailės parodoje-konkurse „Iš Džiugo sakmių“ ir įtraukti į šių parodų katalogus.

   I. Ambrozienė 2014 m. įstojo į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, taip pat buvo Raseiniuose veikusios tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ narė. Tais pačiais metais tautodailininkės darbams buvo suteiktas Tytuvėnų regioninio parko produkto ženklas. I. Ambrozienės sertifikuoti tautinio paveldo gaminiai: vašku marginti margučiai, šiaudiniai eglutės žaisliukai, žvaigždės, girliandos, šiaudiniai sodai ir riešinės. Be minėtų rankdarbių I. Ambrozienė riša verbas, paukštelius iš smilgų, pina advento vainikus, gamina įvairias kalėdines ir velykines dekoracijas.

   Derindama ūkininkavimo rūpesčius ir kūrybinį procesą, I. Ambrozienė savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi dažnai dalinasi su lankytojais iš kultūros ir švietimo įstaigų, bendruomenių nariais.

   Genovaitė Baltrušaitienė gimė 1938 m. G. Baltrušaitienė nuo mažų dienų mėgo leisti laiką gamtoje, supanti aplinka įkvėpė kurti, domėjimasis rankdarbiais augo, o matyti artimųjų kūrybiniai procesai kėlė žavesį ir paskatino užsiimti siuvinėjimu.

   1956 m. G. Baltrušaitienė baigė Kauno siuvėjų mokyklą, nuo 1984 metų – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuo 2001 m. Raseiniuose veikusios tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ narė. G. Baltrušaitienė yra surengusi 10 autorinių parodų, apie jos kūrybą ne kartą rašyta rajoninėje spaudoje, darbų nuotraukos puošė ne vieną respublikinį leidinį. 2011 m. G. Baltrušaitienei suteiktas meno kūrėjo statusas. Tautodailininkės kraityje gausu nertų įvairia technika: nėrinių, staltiesėlių, servetėlių, staltiesių, kryželiu ar adinuke siuvinėtų paveikslų, takelių. Menininkė išsiuvinėjusi vėliavas, kurios puošia Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, taip pat Marijos legiono vėliavas „Tikinčiųjų viltis‘‘, Katalikiškos dvasios mokyklos, Raseinių meno mokyklos vėliavas.

   Nuo 1997 metų G. Baltrušaitienė dalyvauja kasmetinėse tradicinėse šventėse: liaudies meno šventėje Kelmėje, nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Auksinis vainikas“, Amatų dienose. G. Baltrušaitienė dalyvavo Raseinių krašto istorijos muziejaus renginiuose: 2013–2017 m. jungtiniame tautodailininkų projekte „Sakrali Žemaitija ir Sakralumas tautodailėje“, skirtame Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui, parodoje „Dovana Maironiui“.

   G. Baltrušaitienė dalyvavo respublikinėje taikomosios tautodailės parodoje-konkurse „Iš Džiugo sakmių“ Telšiuose (2011 m., 2014 m., 2018 m., 2021 m.), minėtame konkurse 2014 m. tapo III vietos laimėtoja. 2020 m. tautodailininkė dalyvavo 8-oje Pasaulio žemaičių dailės parodoje Telšiuose, kur buvo įvertinta specialiu Tautodailės meno tarybos prizu.

   2019 m. tautodailininkės G. Baltrušaitienės kuriamos apeiginės vėliavos ir puošybos detalės sertifikuotos tautinio paveldo produkto sertifikatu. G. Baltrušaitienė siekia, kad sukurtas rankų darbas pasižymėtų išbaigtumu, kruopštumu, dvelktų liaudiška šiluma. G. Baltrušaitienė sako: „Savo darbuose noriu išlaikyti ir išsaugoti laiko pėdsaką, glaudų ryšį su liaudies istorija, tradicija. Mano kūryba – mano gyvenimo būdas, ramybė, kurioje gimsta tikri dalykai, o mokytoja gamta leidžia man medituoti ir ieškoti“.

   Ramutė Jegnorienė gimė 1962 m. Raseinių rajone, Paupio kaime, kuriame iki šiol gyvena ir dirba. Kadangi šeimos namuose visada poškėjo staklės (audė jos mama ir močiutė), noras išmokti austi atsirado dar vaikystėje. Šiuo metu R. Jegnorienė audžia audeklus visų Lietuvos etnografinių regionų tautiniams kostiumams.

   Pastaraisiais metais R. Jegnorienė bendradarbiauja su Raseinių krašto istorijos muziejumi, kuriame veda edukacinius užsiėmimus ir audimo mokymus. 2023 m. įgyvendinant projektą „Tautinis kostiumas – lietuviškas identitetas“ muziejuje R. Jegnorienė praktiniuose mokymuose dalyvius mokė velti milą, austi sermėgoms audinį, gaminti ranges. Tais pačiais metais Raseinių krašto istorijos muziejuje buvo pristatyta pirmoji autorinė R. Jegnorienės tradicinių audinių paroda „Užkoduota kartose“.

   2024 m. metais R. Jegnorienė prisijungė prie projekto „Tautinis kostiumas ir jo spalvingos dalys“ veiklų ir moko muziejaus lankytojus audimo paslapčių. R. Jegnorienė veda užsiėmimus, dalijasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi ne tik Raseiniuose, ji dalyvauja seminaruose kituose miestuose ir aktyviai prisideda prie žemaitiško tautinio kostiumo tradicijos gaivinimo ir puoselėjimo.

   Danguolė Jocienė gimė 1949 m. Anykščių r., nuo 1979 m. gyvena Raseinių mieste. D. Jocienė baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą (dabartinis Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas), kuriame įgijo dailės darbų specialybę. D. Jocienė buvo tautodailininkų bendrijos „Sodžius“, veikiančios Raseiniuose, narė. Jos sukurti darbai puošia Raseinių rajono savivaldybės posėdžių salę (Lietuvos ir Raseinių herbai), Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją (Žemaitis) bei Raseinių Viktoro Petkaus progimnaziją (mokyklos istorijos ir Lietuvos herbo plokštės). Menininkės sukurti odiniai aplankai, užrašų knygelės, ženkliukai, suvenyrai – keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas pasaulio šalis.

   Šiuo metu D. Jocienė dirba VšĮ Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centre. Jame tautodailininkė organizuoja kūrybines dirbtuves, kuriose neįgalieji mokosi rankdarbių gamybos meno, susipažįsta su įvairių medžiagų panaudojimo galimybėmis, išbando tiek tradicines, tiek netradicines darbo technikas. D. Jocienė kartu su kūrybinių dirbtuvių lankytojais kuria rankų darbo gaminius, dalyvauja pilietinėse akcijose, rankdarbių parodose, mugėse ir konkursuose.

   Gendrūta Kauneckienė gimė 1954 m. Šilalės rajone, šiuo metu gyvena Raseinių mieste. Nuo 1995 m. G. Kauneckienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuo 2001 m. Raseiniuose veikusios tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ narė. 2006 m. tautodailininkei suteiktas Meno kūrėjo statusas. G. Kauneckienė kuria nėrinius interjerui, atkuria senųjų sodybų nėrinius, siuvinėja tautinio kostiumo detales, jos kuriamos riešinės 2014 m. sertifikuotos tautinio paveldo sertifikatu. Tradicijos pajautimas atsirado iš senųjų kaimo sodybų ir rankdarbių meistrų, iš kurių G. Kauneckienė mokėsi dar vaikystėje. Tautodailininkė žavisi senąja lietuvių gyvensena, kurdama remiasi etninės kultūros gyvąja tradicija, didelę reikšmę teikia ornamentams, archetipiniams ženklams.

   G. Kauneckienė dalyvavo 70-tyje parodų, surengtų Raseinių, Šilalės, Kelmės muziejuose ir kitose parodų erdvėse. Jos darbai eksponuoti Kauno krašto tautodailininkų darbų parodose: „Leiskime tradicijai išlikti“, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (1998 m.), 5-ojoje Pasaulio Žemaičių dailės parodoje (2007 m.), Liaudies meno parodose Pasaulio lietuvių dainų švenčių metu Vilniuje (2009 m., 2014 m., 2018 m., 2024 m.), respublikinėse taikomosios tautodailės parodose „Iš Džiugo sakmių“ Telšiuose (2011 m., 2014 m., 2018 m., 2024 m.), tęstinėse tautodailininkų darbų parodose „Sakralumas tautodailėje“ Raseinių krašto istorijos muziejuje, skirtose Žemaičių vyskupystės įkūrimo 600 metų jubiliejui (2013–2017 m. ) ir kt.

   Tautodailininkė džiaugiasi dalyvaudama tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba, skamba kankliai“ Vilniuje, „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje, „Pūsk, vėjuži“ Juodkrantėje ir kitose šventėse, kuriose skiriamas dėmesys tautinio paveldo pristatymui, tautinių tradicijų puoselėjimui.

   Alma Kisnieriūtė gimė 1961 m. Raseinių rajone, mokėsi Šiluvos vidurinėje mokykloje, vėliau baigė Kapsuko (dabar Marijampolė) Onos Sukackienės pedagoginę mokyklą. Po to septynerius metus mokėsi Kauno dailės institute, kur įgijo tvirtą pagrindą savo kūrybai. 1991 m. A. Kisnieriūtė įkūrė savo keramikos dirbtuves, kurios tapo svarbiu kūrybinės veiklos centru. 2005 m. įgijo tautodailininko pažymėjimą.

   Daug metų A. Kisnieriūtė savo žinias ir patirtį perdavė įvairaus amžiaus vaikams, vadovaudama keramikos būreliams ugdymo įstaigose. Šiuo metu ji dirba Raseinių r. Betygalos Maironio pagrindinėje mokykloje, moko pradinių klasių vaikus ir toliau aktyviai kuria keramikos dirbinius, dalyvauja įvairiose mugėse ir parodose, kur pristato savo kūrybą. A. Kisnieriūtė yra ne tik talentinga tautodailininkė, bet ir įkvepianti pedagogė, skleidžianti keramikos meno grožį ir vertę ateities kartoms.

 

   Reda Račienė gimė 1972 m. Raseiniuose, popieriaus karpinius kuria nuo 1996 m. R. Račienė 1998 m. prisijungė prie Lietuvos tautodailininkų sąjungos, taip pat buvo aktyvi Raseiniuose veikusios tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ narė. R. Račienė aktyviai dalyvavo bendrijos organizuojamuose renginiuose ir parodose, jos karpiniai eksponuoti Raseiniuose, Kelmėje, Jurbarke, Kėdainiuose, Kaune, Vilniuje ir kituose miestuose.

   R. Račienės darbai ne kartą publikuoti žurnaluose „Rankdarbiai“, knygoje „Lietuva karpiniuose“ bei rajoniniuose leidiniuose. Tautodailininkės karpiniai išsiskiria sudėtingomis kompozicijomis. Jos rankomis sukurti ir tekstu užpildyti atvirukai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po užsienio šalis.

   Ričardas Ramanauskas gimė 1962 m. Vilniuje, šiuo metu gyvena ir dirba Raseiniuose, kuriuos laiko tikrąja savo tėviške. R. Ramanauskas yra gerai žinomas Raseinių krašto kryždirbys. Jo susidomėjimas medžio drožinėjimu atsirado apie 1980 m., o pirmąjį kryžių išdrožė 1987 m. Šiandien R. Ramanausko išdrožti kryžiai puošia beveik kiekvieną Raseinių krašto miestelį.

   Vienas įspūdingiausių R. Ramanausko inicijuotų projektų – tai rožinio slėpinių siužetinės koplytėlės Kryžiaus kelio stotelėse piligrimų kelyje iš Raseinių į Šiluvą. Kartu su suburta talentingų kryždirbių komanda R. Ramanauskas 20-yje stotelių pastatė koplytėles ir koplytstulpius su skulptūrinėmis kompozicijomis, vaizduojančiomis kiekvieną Švč. Mergelės Marijos rožinio slėpinį.

   Vienas ryškiausių R. Ramanausko darbų – 1994 m. ant kalvelės Šiluvos miestelio prieigose pastatytas kryžius, skirtas popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje atminti.

   Be kryžių R. Ramanauskas kuria skulptūras, koplytstulpius. Tautodailininkas sukūrė Martinaičių gimtinės įamžinimui skirtą koplytstulpį su archajiniais simboliais ir atminimo lenta. Šis kūrinys pastatytas Paserbenčio kaime, Kalnujų seniūnijoje 2021 m. balandžio 1 d., minint Raseinių Garbės piliečio Marcelijaus Martinaičio 85-ąsis gimimo metines.

   R. Ramanauskas save vadina amatininku ir  pabrėžia: „Jeigu mano amatas kažkam džiaugsmo suteikia, viskas – man nieko daugiau nereikia“.

   Nijolė Rimkienė gimė 1954 m. N. Rimkienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo karpymo amato puoselėtoja, taip pat Raseiniuose veikusios tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ įkūrėja ir vadovė.

   Pirmuosius karpinius N. Rimkienė sukūrė 1984 m., o vienas pirmųjų jos darbų „Dviese“ 1988 m. buvo eksponuotas pirmoje Pasaulio popieriaus karpinių parodoje ir publikuotas kataloge. 1992 m. N. Rimkienė įstojo į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, 2006 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas. N. Rimkienė neapsiribojo kūryba, 1995 m. tautodailininkė pradėjo mokyti karpinių meno tradicinių Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies meno amatų vasaros kursuose Kelmėje, o  2016 m. buvo išvykusi karpinių meno mokyti lietuvių bendruomenę Romoje, Italijoje.

   Tautodailininkės kuriami darbai – karpyti paveikslai, langų užuolaidėlės, eglutės papuošimai – 2014 m. buvo sertifikuoti tautinio paveldo produkto sertifikatu. 2019 m. N. Rimkienė gavo Etninės kultūros globos tarybos padėką už aktyvią ir kūrybišką veiklą, Žemaitijos krašto tradicijų puoselėjimą ir sklaidą.

   Tautodailininkė aktyviai dalyvauja renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jos darbai eksponuojami įvairiose parodose Kaune, Vilniuje, Kelmėje, Kėdainiuose, Tauragėje, Kaišiadoryse, Utenoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Bialystoke ir Liubline (Lenkija), Londone (Didžioji Britanija), Raploje (Estija) bei Švedijoje.