Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
Tradicinė visuomeninė akcija Visų šventųjų ir mirusiųjų dienai „Atmintis“
2023 10 31
Kasmet Raseinių rajono savivaldybė jungiasi prie Raseinių krašto istorijos muziejaus ir Raseinių miesto seniūnijos organizuojamos tradicinės visuomeninės akcijos artėjant Visų šventųjų ir mirusiųjų dienai „Atmintis“, kurios metu tylos minute ir uždegta žvakute pagerbiami į amžinąjį poilsį iškeliavę rajonui ir Lietuvai nusipelnę asmenys.
Žymių žmonių kapai Raseinių civilinėse kapinėse:
1. Vytauto Griganavičiaus kapas Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčios šventoriuje. (Raseinių Garbės pilietis. Nuo 1977 m. gegužės mėn. gyveno Raseiniuose, du dešimtmečius ėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono pareigas, 1998 m. gegužės 4 d. paskirtas Lyduvėnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonu, nuo 2004 m. dirbo Raseiniuose).
2. Albino Daugialos kapas (Raseinių Garbės pilietis. Nuo 1965 m. dirbo Raseinių mechanizuotos kolonos meistru, 1967 m. paskirtas Kaimo statybos kolonos inžinieriumi, 1973 m. – jos viršininku, nuo 1993 m. dirbo AB „Raseinių statyba“ generaliniu direktoriumi).
3. Simbolinis politinio kalinio ir tremtinio kapas (Skulptūrinė kompozicija atidengta 1991 m.).
4. Jono Novelskio kapas (Raseinių Garbės pilietis). Nuo 1955 m. gyveno Raseiniuose, ilgametis Tarpkolūkinės statybos organizacijos vadovas)
5. Jokūbo Dagio kapas (dailininkas-skulptorius, tapytojas, poetas, 1932–1944 m. gyveno Raseiniuose ir dirbo Raseinių gimnazijoje. Kūrė meno kūrinius Lietuvos istorijos temomis, portretinių skulptūrų (Maironio biustas Raseinių gimnazijoje, 1938 m.), Kanadoje iš medžio sukūrė istorinių (reljefai „Gediminas diktuoja laišką vienuoliui“ 1968 m. „Basanavičius skaito Nepriklausomybės aktą“ 1978 m.), religinių („Nukryžiuotasis“, „Švč. Mergelė Marija“, abu Šv. Monikos bažnyčioje Toronte) skulptūrų, moters figūros variacijų. Kūriniai dekoratyvūs, kai kurie turi primityvizmo bruožų. Nutapė paveikslų. JAV ir Kanados lietuvių spaudoje Jokūbas Dagys buvo vadinamas Išeivijos skausmo skulptoriumi. Ne tik skulptoriaus ir tapytojo, bet ir poeto talentu apdovanotas kūrėjas, išleidęs tris knygas: „Dagys dejuoja ir dainuoja“, „Dagys klajoja ir galvoja“, „Meilė tarp priešų“ Dalis kūrinių sudegė Raseiniuose per Antrąjį pasaulinį karą. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Šiaulių „Aušra (muziejus)|muziejus „Aušra“, didelę dalį – Biržų krašto muziejus „Sėla“. Raseiniuose 1989 m.
6. Pokario rezistencinio pasipriešinimo kovų (1945–1953 m.) dalyvių kapai (1990 m. perkelti iš Vedecko ąžuolyno).
7. Kapitono Juozo Čeponio kapas (vienas iš rezistencinės kovos organizatorių Raseinių krašte, perlaidotas 1999 m.)
8. Alfonso Petravičiaus kapas (Raseinių garbės pilietis. Gimė 1933 m. sausio 15 d. Raseiniuose, nuo 1957 m. dirbo Raseinių medicinos įstaigose. Nuo 1997 m. – Raseinių savivaldybės gydytojas). 9. Antano Smilgos kapas (pirmojo lietuviško laikraščio po spaudos atgavimo „Lietuvių laikraštis“ redaktorius).
10. Petro Dukausko kapas (1919 m. Raseinių valsčiaus komiteto narys, žuvo gindamas piliečių teises).
11. Domo Dukausko kapas (Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris)
12. Jono Statkevičiaus kapas (Nepriklausomos Lietuvos pulkininkas leitenantas).
13. Juozo Palukėno kapas (knygnešys).
14. Raseinių parapijos klebono Petro Dočkaus kapas (1919 m. pirmosios lietuviškos Gimnazijos steigimo komiteto pirmininkas).
15. Vinco Vedeckio kapas (politikas ir visuomenės veikėjas, ūkininkas, 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis, 1920 m. buvo išrinktas Raseinių valsčiaus viršaičiu, o nuo 1924 m. išrinktas Raseinių apskrities tarybos nariu. 1925 m. kartu su kitais Įsteigė Raseinių pieno perdirbimo bendrovę. 1926 m. buvo išrinktas į III Lietuvos Respublikos Seimą. Vietinių gyventojų pasakojimu, Vincas Vedeckis Holokausto metu prisidėjo gelbėjant žydus.
16. Stasio Stankaus kapas (Raseinių garbės pilietis. Ilgametis „Naujo ryto“ redaktorius)
17. Viktoro Petkaus kapas (Lietuvos politinis veikėjas ir disidentas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys).
18. Izidoriaus Girdzijausko kapas (knygnešys).
19. Kazimiero Kasiliausko ir Monikos Kasiliauskaitės kapas (Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, jo dukra sovietmečiu prižiūrėjo Savanorių kapus).
20. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių karių kapai (žuvę 1919 m. mūšiuose su bermontininkais. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui 1928 m. pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę).
21. Viktoras Endriukaitis (Lietuvos vietinės rinktinės karys, politinis kalinys, visuomenės veikėjas).
Informacija atnaujinta
2023-10-31 16:09