Naujienos

Raseinių rajono atnaujinamo ugdymo turinio įgyvendinimo koordinavimo komandos  vadovė Modesta Gailė, Raseinių rajono savivaldybės  administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja, šio skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Vizbarienė, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Silva Morkevičienė, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos ir Raseinių Šaltinio progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Audra Samienė ir Nijolė Lukoševičienė  dalyvavo 4 dienų stažuotėje Suomijoje.

 

Lankytasi  trijose ugdymo įstaigose: Vaskivuoren trimetėje gimnazijoje, Apollon mokykloje, turinčioje progimnazijos ir gimnazijos klases ir Linnankosken gimnazijoje Porvoo mieste. Vaskivuoren gimnazija pasirinkusi muzikos ir medijų studijų kryptis, pagal tai mokiniai renkasi mokomuosius dalykus. Gimnazijoje yra įrašų studija, televizijos studija, kur mokiniai, pasirinkę medijų kryptį, turi galimybę praktiškai išbandyti savo galimybes kūrybiniame procese. Mokyklos mokiniai kasmet pastato profesionalų miuziklo spektaklį, kurį, baigiantis mokslo metams, teatre rodo 2 savaites 2 kartus per dieną. Apollon gimnazija – 104 metų senumo mokykla. Dabartinėse patalpose gimnazija įsikūrusi nuo 2020 metų, tačiau ateinančiais metais kelsis į naujas patalpas, kadangi dabartinės neatitinka higienos normų. Suomijoje ypatingas dėmesys skiriamas mokyklų oro ventiliacijos sistemoms, mokinių sveikatos būklei. Mokykla nuo kitų mokslo metų planuoja pradėti įgyvendinti Montesori programą antros pakopos mokiniams, nes iki šiol ši programa buvo įgyvendinama tik jaunesniems mokiniams. Linnankosken gimnazija Porvoo mieste – trimetė gimnazija, kurioje mokymosi procesas vyksta iki vėlyvo vakaro, nes čia veikia vakarinė mokykla mokiniams, norintiems pasiruošti stojamiesiems egzaminams į profesines mokyklas, mokymai suaugusiems, bendruomeniniai kursai. Gimnazija nėra orientuota į kokią nors konkrečią kryptį, tačiau joje daug meninės veiklos.

 

Stažuotės metu susipažinta su mokyklų sėkmingos veiklos modeliais, inovatyviais mokymo (-si) metodais, darbo formomis ir būdais, įsivertinimo tvarka, mokyklos mikroklimatu, bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo formomis.

 

Esminiai pokyčiai Suomijos švietimo sistemoje prasidėjo prieš keturis dešimtmečius. „Įvertinę savo nacionalinį turtą supratome, kad neturime ypatingų gamtinių išteklių, kurių dėka šalis galėtų atsigauti. Suomijos vertybė yra patys suomiai, į kurių protus ir stengiamasi investuoti,“ – anot Suomijos nacionalinės švietimo tarybos švietimo patarėjo Leo Pahkin.

Lankantis pamokose matėme tikrą savivaldaus mokymosi pavyzdį: pamokoje savarankiškai dirba mokiniai, mokytojas yra tik kaip konsultantas. Suomijos gimnazijose mokomasi moduliniu principu. Per 5 arba 6 semestrus mokiniai pasirenka privalomus ir pasirenkamuosius modulius. Modulį sudaro 22 pamokos, kad pabaigtų gimnaziją, kiekvienas mokinys privalo išklausyti 150 modulių kursą. Mokinys turi galimybę modulius išklausyti per 2,5, 3, 3,5 ar 4 metus. Visose mokyklose yra švietimo pagalbos specialistai: specialusis pedagogas, psichologas, sveikatos priežiūros specialistas, karjeros konsultantas. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokosi bendrose klasėse, didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokomi specialiose klasėse, o labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai mokosi specialiosiose mokyklose, kurių Suomijoje yra 61. Mokiniai, kaip pagrindinį privalumą Suomijos mokyklose išskyrė laisvę (pasirinkti mokomuosius dalykus, jų mokymosi trukmę, atsakomybę) ir mokytojų profesionalumą. Kaip sakė matematikos mokytojas vienoje iš lankytų mokyklų „Suomijoje būti mokytoju yra gerai“. Konkurse į mokytojo vietą dalyvauja apie 20 pretendentų.

 

Patirtinis mokymasis, diferenciacija, pagalba mokiniui, bendruomeniškumas, mokymasis mokytis, nuodugnusis, integruotas mokymas taikomas ir Lietuvos mokyklose, tačiau žvelgiant į Suomijos patirtį, turime ko pasimokyti. Svarbu tikėti, kad puoselėjant atvirumo, pasitikėjimo, bendruomeniškumo kultūrą Lietuvos švietimo sistema gerokai patobulėtų.