Naujienos

Atsižvelgiant į padidėjusį gaisrų ir žuvusiųjų juose skaičių, imamasi priemonių stiprinti gaisrų prevenciją. Nuo šiol Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai po gyvenamuosiuose būstuose kilusių gaisrų lankys šalia esančius gyvenamuosius namus, teiks jų gyventojams konsultacijas ir praktinius patarimus saugios aplinkos ir saugių namų klausimais, taip pat primins, kad ir jie patys turėtų pasirūpinti savo saugumu bei įsirengti dūmų detektorius. Kilus gaisrui kaimo vietovėje, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai aplankys to kaimo gyventojų namus, kilus gaisrui daugiabutyje – to daugiabučio gyventojus.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, jog kilus gaisrui, karšti dūmai kyla į viršų ir  kaupiasi palubėje, todėl privalomieji dūmų detektoriai kiekvienuose namuose turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų. Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kasmet teks pakeisti detektoriaus elementus, patikrinti jo veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose. O dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

 

Pagrindinės šiais metais kilusių gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, dūmtraukių gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir kt. Gyventojai nevalo dūmtraukių arba juos valo vos kartą per porą metų, kai tuo tarpu tai turėtų būti daroma kas tris mėnesius. Būtent dūmų detektorius perspėja žmogų apie kilusį gaisrą ir gali apsaugoti nuo gresiančios nelaimės. Tuo labiau, kad gaisrai dažniausiai kyla nakties metu, kai jų tikimasi mažiausiai.

 

Kiti taip pat pavojingų situacijų ir gaisrų sukėlėjai yra nesaugiai daugiabučiuose namuose naudojami dujų balionai. Todėl siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, Energetikos ministerija dar 2019 m. parengė veiksmų planą, pagal kurį trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose nuo 2024 m. pabaigos dujų balionai negalės būti naudojami.

 

Šiuo metu ši programa jau yra pasibaigusi. Programoje dalyvauti atsisakė tik 1 Raseinių rajono savivaldybės daugiabutis, nes jo gyventojai dar prieš programos paskelbimą jau naudojosi elektrinėmis viryklėmis. Mūsų rajone šią programą 2020 metų pabaigoje, 2021 ir 2022 metais vykdė UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“. Programa buvo įvykdyta 100 proc. visuose programoje administruojamuose ir galėjusiuose dalyvauti daugiabučiuose – iš viso jų buvo 73 daugiabučiai.

 

Lietuvos energetikos instituto mokslininkų atlikta studija parodė, kad 50 litrų balionuose parduodamų suskystintų naftos dujų kainos ir elektros kainos, kurią sumokėtume ruošdami maistą ant indukcinės viryklės, skirtumas yra minimalus. Elektra ruošti maistą vidutiniškai yra tik 0,90 Eur. per mėnesį brangiau. Tačiau saugumo požiūriu nauda nepalyginamai didesnė – maistui ruošti nenaudojant dujų balionų, tai yra ant elektros viryklės ar prisijungus prie gamtinių dujų skirstymo tinklo, užtikrinamas didesnis saugumas ne tik butui, bet ir visam namui, nes nėra baliono sprogimo pavojaus. Kartu tai yra gerokai patogiau – nereikia keisti dujų balionų ir juos eksploatuoti pagal nustatytus reikalavimus ir taip patirti papildomų išlaidų.

 

Prieš įnešant dujų balioną į patalpą, muilo emulsija būtina patikrinti jo ir ventilio sandarumą. Jeigu yra dujų nuotėkis, tokį balioną prie dujinio įrenginio draudžiama jungti.

 

Nešant balioną į patalpą, ant ventilio turi būti užsukta aklė. Viryklės degikliai irgi turi būti užsukti. Į reduktoriaus veržlę įdedama nauja tarpinė ir jis sujungiamas su baliono ventiliu. Jungiamoji veržlė užveržiama raktu. Pasukus baliono ventilio ratuką pusę apsisukimo, muilo emulsija dar kartą patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta bei ventilio sandarumas. Draudžiama tikrinti uždegus degtuką ar žiebtuvėlį. Uždegus vieną dujinės viryklės degiklį, užsukamas baliono ventilis ir įsitikinama, kad dujų tiekimas nutrauktas.

 

Svarbu, kad degiklis degtų ryškia mėlyna liepsna. Jeigu dega raudona liepsna, tai rodo, kad tiekiama labai daug dujų. Jeigu viršuje mėlyna liepsna, o apačioje jos nematyti – per daug oro. Pasitelkus specialistus, tai būtina sureguliuoti parenkant tinkamą žiklerį. Patiems reguliuoti nepatartina.

 

Dujų balionas prie viryklės prijungiamas žarnomis. Jos jokiu būdu negali būti suskilusios. Negalima naudoti vandentiekio žarnų. Perkant jas būtina žiūrėti į markiruotę.

 

Jeigu įėjus į patalpą jaučiamas dujų kvapas, pirmiausia reikia išjungti dujas, išnešti balioną ir jokiu būdu nenaudoti atviros ugnies. Patalpas būtina išvėdinti.

 

Dujų balionas turi būti patalpoje, esančioje aukščiau žemės. Laikant jį žemiau, dujų nuotėkio metu gali įvykti sprogimas, nes propanas ir butanas yra sunkesni už orą, todėl kaupiasi palei žemę.

 

Turintiems automobilius su dujų įranga, patartina jų nelaikyti garažuose, kuriuose yra duobės. Nutekėjus dujoms, tokiame garaže gali įvykti sprogimas. Kai garažas įrengtas žemiau, geriausia išeitis – įrengti ventiliaciją.

 

Be to, namuose ir garaže būtina turėti ir didesnės talpos gesintuvą, kuriuo galima užgesinti nedidelį gaisrą.

 

• nosį ir burną užsidenkite drėgnu audeklu ir nosine;
• užsukite dujų ir dujų prietaiso čiaupą;
• plačiai atidarykite langus, duris ir, sukėlę skersvėjį, vėdinkite patalpas;
• nedekite ugnies, nerūkykite;
• nejunkite elektros prietaisų ir jungiklių;
• užuodę dujų kvapą, būtina praneškite Dujų avarinei tarnybai telefonu 1804;
• telefonu naudokitės tik neuždujintoje aplinkoje ir ten, kur nėra dujų kvapo;
• jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais;
• pasirūpinkite, kad žmonės, esantys butuose arčiausiai dujų nutekėjimo vietos, skubiai išeitų į lauką.